| Nauja paskyra
Powered by Core Design
 
 
Meras lieka ištikimas savo pomėgiui - gamtos pasauliui
2008.04.06

Vytautas BAGDONAS

Pačioje 2007-ųjų pabaigoje pasirodė leidyklos “Lututė“ išleista gausiai iliustruota 23 puslapių brošiūra „Traupio ekologinis pažintinis takas ir senoviniai prieskoniniai augalai“.

Tekstą paruošė gerai žinomas šalies gamtininkas Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius. Leidinį taip pat iliustruoja S.Obelevičiaus ir Romualdo Barausko bei Egidijaus Barausko spalvotos fotografijos.

Bene vienintelis Lietuvoje mokyklinis botanikos daržas pradėtas veisti 1989 metais. Botanikos daržą įkūrė, puoselėjo ilgametis Traupio pagrindinės mokyklos direktorius, biologijos mokytojas- ekspertas Sigutis Obelevičius. Iš viso dabar Traupio botanikos darže auga daugiau kaip 5000 augalų rūšių, formų bei veislių.

Nors rajono meru dirbant botanikos sodo įkūrėjui ir puoselėtojui laiko savo pomėgiui lieka ne taip jau ir daug, tačiau gamtininkas S.Obelevičius nepalieka be dėmesio šio širdžiai mielo kampelio. Jis ir toliau bendrauja su pedagogais ir moksleiviais, Traupio bendruomene, laikas nuo laiko vis užsuka į botanikos daržą, pagal galimybes priima ir ekskursijas, teikia visiems besidomintiems augalais konsultacijas. Juk kitaip ir būti negali. Susidomėjimas traupiečių mokykliniu botanikos daržu vis didėja, sulaukiama ekskursijų net iš užsienio šalių. O pats Anykščių rajono meras, nors ir būdamas politiku ( jis dar vadovauja ir Tėvynės sąjungos Anykščių skyriui) nepamiršta aplinkosauginės veiklos, nelieka abejingas augalų pasauliui...

Sigutis Obelevičius dar yra Lietuvos gamtinės įvairovės išsaugojimo draugijos pirmininkas, Lietuvos dendrologų , Lietuvos gėlininkų, Lietuvos mikologų draugijų narys, taip pat Lietuvos retųjų augalų pažinimo ir globos klubo „Medumėlė“ tarybos narys. 2001 metais už aplinkosauginę veiklą jam įteikta dr. Valdo Adamkaus gamtosauginė premija. Sigutis Obelevičius yra parašęs ir išleidęs šešias knygas: „Nuostabus augalų pasaulis“, „Uogos“, „ Miesto medžiai“, „Pakruojo rajono gamta“, „Molėtų rajono retieji augalai“, „Sodelį sodinau“. Dar dvylikos knygų tekstų bendraautorius, taip pat išspausdino apie 300 mokslinių bei mokslo populiarinimo straipsnių įvairiuose leidiniuose.

Spalvinga knygelė „Traupio ekologinis pažintinis takas ir senoviniai prieskoniniai augalai“ išleista Traupio kaimo bendruomenės, įgyvendinant projektą „Pažeistų žemių atstatymas ir ekologinio- pažintinio tako įrengimas Traupyje retų varliagyvių išsaugojimui ir bendruomenės reikmėms“, kurį finansuoja Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa ( PAF MPP ). (Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa ( PAF MPP ), veikianti 105 pasaulio šalyse, remia bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų projektus, siekiančius išsaugoti pasaulio biologinę įvairovę, mažinti klimato kaitą, žemių degradavimą ir tarptautinių vandenų taršą, sutinkamai su darnaus vystymosi principais.) Šis traupiečių projektas siekia pagerinti retųjų varliagyvių gyvenimo sąlygas, pagausinti jų populiacijas, atkuriant pažeistas buveines, taip pat siekia išsaugoti senovinių prieskoninių kultūrų genofondą, įrengiant ekologinį taką ir taip pritaikant Traupio botanikos daržą- sodą švietimo reikmėms. Projektą parėmė ir Anykščių rajono savivaldybė.

Leidinį „Traupio ekologinis pažintinis takas ir senoviniai prieskoniniai augalai“ galima drąsiai pavadinti „ Traupiečių augalų enciklopedija“.Mat, knygelėje pateikiama labai daug vertingų žinių, patarimų apie pačius įvairiausius augalus.

Yra nemažai vertingų žinių apie saugomus augalus. Traupio botanikos darže sukaupta viena iš didžiausių Europoje retų, saugomų augalų kolekcija, kurioje tarpsta apie 150 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių, dar tiek pat retų Lietuvoje augalų, kandidatų į Raudonąją knygą. Traupyje pusiau natūraliose sąlygose galima pamatyti tokių augalų, kurie auga vos vienoje ar keliose Lietuvos vietose. Tai mūrinė, šerinė ir žalioji kalnarūtės, miškinis spyglainis, pajūrinis sotvaras, pajūrinė pienažolė, didžioji astrancija, taurinė pudmė, melisalapė medumėlė, paprastasis kardelis,įvairialapė usnis, ilgagalvis dobilas ir kt. Čia galima pamatyti ir Europos mastu nykstančių augalų: plikažiedį linlapį, vėjalandę šilagėlę, originaliais lapeliais vandens gyvius medžiojančią pūslėtąją aldrūnę, šiaurinę avietę, vandens riešutą agarą.

Retųjų augalų kolekcijoje patys įdomiausi- orchidiniai ( gegužraibinių šeimos) augalai, augantys simbiozėje su grybais ir todėl kultūroje labai sunkiai auginami : plačialapė kurpaitė, gegužraibės, gegūnės...

Didžiuojasi traupiečiai ir savo arboretumu. Aplink mokyklą pasodintos sumedėjusių augalų- medžių ir krūmų- kolekcijos, kuriose į saulę stiebiasi per 1000 medžių ir krūmų rūšių bei formų. Čia surinktos visos Lietuvoje natūraliai augančios medžių, krūmų bei puskrūmių rūšys, tame tarpe ir į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti ledynmečio reliktai, dabar tik tundrose pasitaikantys pažeme besidriekiantys beržai keružiai, taip pat liekniniai beržai, mėlynialapiai bei laplandiniai gluosniai. Arboretume kuriami įvairių geografinių zonų kampeliai, čia galima pamatyti Japonijos, Tolimųjų Rytų, Šiaurės Amerikos ir kitų šalių augalus.

Supiltose dirbtinėse kalvelėse-alpinariumuose, tarp akmenų pasodinti augalai iš įvairių kalnų: Himalajų, Alpių, Amerikos Andų, Slovakijos Tatrų ir kt. Apie juos taip pat pasakojama brošiūroje. Kaip ir apie svogūnines gėles, visokius vaistinius augalus, taip pat vandens ir pelkių augmeniją – jų Traupio botanikos darže irgi gausu. Labai plačiai yra aprašoma apie senovinius prieskoninius augalus: gausialapę balandą, diemedį, rūdėtąjį erškėtį, gelsvę, gumbuotąjį gurgždį, pipirmėtę, žaliąją rūtą, raudonžiedes pupeles, balzaminį skaistenį, šaltmėtę. Skiriama vietos ir šimtamečiams Traupio miestelio medžiams, Nevėžio upei, pratekančiai pro miestelį. Pasakojama apie pažeistų žemių rekultyvavimą ir pritaikymą visuomenės poreikiams bei gamtosaugai, augmenijos ir gyvūnijos reikmėms.

Antai, prie Traupio XX amžiaus pabaigoje buvo įrengtas apie hektaro ploto karjeras, iš kurio daug metų buvo kasamas smėlis bei žvyras keliams ir statyboms. Išeksploatavus gamtos turtus, liko stačiašlaitės duobės, kurios pavasariais vis prisipildydavo vandens. 2000 metais Anykščių rajono savivaldybės lėšomis karjeras buvo išlygintas,susidariusios duobės pagilintos, suformuojant kūdrą. Čia pradėtas sodinti pušynėlis. O 2006 metais, įgyvendinant Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos finansuojamą projektą, esama kūdra buvo praplėsta, pagilinta, pritaikyta maudytis. Taip pat iškasta kita, sekli kūdra su salele, skirta varliagyviams neršti. Tenai įrengta ir žiemavietė retosioms rupūžėms.

Visa tai galima pamatyti, apsilankius Traupyje. Na, o tie, kuriems dar neteko čia pabuvoti, bus labai naudinga ir gausiai iliustruota knygelė- tikras žinynas, paruoštas kvalifikuoto, sumanaus ir gamtos bei jos turtų puoselėjimui pasišventusio gamtininko, o dabar kuris laikas ir politiko, Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus. Be jokios abejonės, kiekvienam ekskursijos dalyviui iš Traupio botanikos daržo bus miela išsivežti ir po šią spalvingą knygelę - puikų suvenyrą.

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2008.07.17 )
 
< Ankstesnis
 
 
proDESIGN.lt


   
 
 
 
 
 

Copyright © 2019 Traupis.lt